kukštauti

kukštáuti, -áuja (-áuna), -ãvo intr. 1. kuždėti, šnibždėti: Bobelės susėdusios kukštáuna sau Prng. | refl.: Sužiūrėsi, ką ten bobos kukštáunas terpu savęs Prng. 2. verkšlenti: Ažsibruožėlis – neina valgyt, da vis kukštauna Km. Nuo klojimo slenksčio Juška vėl sugrįžo ir pažiūrėjo į kukštaujančius vaikus P.Cvir.